Vairuotojų įpročiai pasikeitė: ruošiasi antrai koronaviruso bangai net pirkdami automobilio draudimą
Jeigu negali nuvykti lėktuvu į savo mėgstamą šiltųjų kraštų kurortą, leiskis į kelionę po Lietuvą automobiliu. Panašu, kad šią vasarą tokiomis mintimis gyvena didelė dalis nuosavą transporto priemonę turinčių piliečių. Birželio ir liepos mėnesiais draudimo sektoriaus atstovai fiksuoja seniai nematytą Lietuvos piliečių aktyvumą draudžiantis privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu bei pastebi naujai besiformuojančius šalies vairuotojų įpročius.
Kelyje – perpus daugiau draustų automobilių?
Lyginant su žiemos mėnesiais, pavasarį bemaž perpus išaugęs internetu įsigytų civilinės atsakomybės draudimo polisų skaičius daugelio dar nestebino. Jis buvo siejamas ne su Vyriausybės paskelbtu karantinu, o su faktu, jog, pagerėjus orams ir eismo sąlygoms, į kelius kasmet sugrįžta ir vadinamieji sezoniniai vairuotojai. Tačiau, priešingai nei tikėtasi, gegužės, birželio bei liepos mėnesį norinčiųjų internetu apdrausti savo transporto priemonę skaičius nenustojo augti:
„Privalomojo draudimo pardavimas piką pasiekia kovo ir balandžio mėnesiais, o vasarą paprastai šiek tiek atslūgsta. Tačiau šie metai yra anomalija. Palyginimui kovo mėnesį sistemoje buvo parduoti 13428 civilinės atsakomybės draudimo polisai, birželį – jau 17378, o liepą polisų skaičius greičiausiai perkops 18 tūkstančių“, – teigia sistemos Edrauda vadovė Rima Kazlauskienė.
Pasak pašnekovės, pasikeitusi privalomojo civilinės atsakomybės draudimo dinamika nėra susijusi su specialiais skirtingų draudikų pasiūlymais ar akcijomis, kadangi statistika aprėpia visus sistemoje parduotus pagrindinių Lietuvos draudimo bendrovių polisus. Šioje draudimo klasėje vartotojai paprastai palygina skirtingus pasiūlymus ir pasirenka mažiausios kainos polisą, kadangi privalomojo civilinio draudimo paslaugų turinys yra identiškas.
Atkreiptinas dėmesys, jog šią vasarą, lyginant su praėjusiais metais, daugiau vairuotojų renkasi draudimą vos vieno arba trijų mėnesių laikotarpiui. Edrauda atstovės nuomone, tokią tendenciją galima sieti ir su žmonių polinkiu taupyti prieš galimą antrąją karantino bangą.
Automobilio gedimai negąsdina
Ne paslaptis, jog daugelis Lietuvos vairuotojų šią vasarą nusiteikę neapsiriboti lietuviškais keliais ir planuoja nuosavu automobiliu aplankyti gretimas šalis. Tuo atveju, jei maršrutas apima tik Europos Sąjungos valstybes, Lietuvoje įsigytas privalomasis civilinės atsakomybės draudimas juos pilnai apsaugo nuo eismo įvykio metu sukeltos žalos. Tačiau vykstantieji į trečiąsias šalis, tokias kaip Baltarusija, Rusija ar Ukraina, privalo kartu su savimi pasiimti Žaliąją kortelę.
Nuo šių metų liepos 1 dienos įsigaliojo šio dokumento naudojimo pakeitimai. Nuo šiol, vykstant į užsienį, privalu švariai ir tvarkingai atsispausdinti kortelę ant balto popieriaus lapo. Pabrėžtina, jog elektroninis dokumento formatas trečiojoje šalyje nėra laikomas tinkamu.
Tuo atveju, jei norima sulaukti papildomos pagalbos įvykus automobilio gedimui, pametus raktelius ar atsitikus kitai nelaimei, vairuotojams patariama pasirinkti daugelio draudimo bendrovių propaguojamą pagalbos kelyje paslaugą. „Šiuo metu apie pusė žmonių sistemoje kartu su draudimu užsisako ir pagalbą kelyje, bet iš jų – tik saujelė užsisako pagalbą visos ES aprėptimi“, –teigia Edrauda vadovė: „Nors svetimoje šalyje spręsti automobilio problemas savarankiškai yra sudėtingiau, mūsų skaičiai rodo, kad žmonės linkę rizikuoti tikėdamiesi, kad nieko blogo nenutiks.“